Apie mūsų galeriją
Antanas Virginijus Krishtopaitis – kūrybingas ir intensyviai dirbantis menininkas.
V. Krishtopaitis gimė 1948 m. Spalio 15 d., Klaipėdos rajone, Trushelių kaime. Klaipėda, kur ją nuolat supa jūros ir pušų peizažai, tebegyvena. Nenuostabu, kad gamta yra nuolatinis kūrybiškumo šaltinis. Mokėsi Klaipėdos politechnikos institute. Studijų kryptis anaiptol nebuvo meninio pobūdžio, tačiau būtent tada gimė impulsas kūrybai. Tapyti pradėjo 1962 m., būdamas šešiolikos. Nepaisant šeimos kritikos, abstrakti tapyba čiabuviui atrodė keista, tačiau dialogas su vaizduojamais subjektais buvo stipresnis.
1968–1974 m. gyveno ir dirbo Latvijoje, lankė piešimo, tapybos ir kompozicijos kursus Dailės akademijoje (dabar Ryga), tam skyrė savaitgalius ir atostogas, savarankiškai studijavo meną. Taip jis sustiprėjo kūryboje, nuo 1978 m. pradėjo dalyvauti parodose ir nesiliauja iki šiol.
Į Klaipėdą grįžo 1974 m. ir aktyviai užsiima menine veikla. A. V. Krishtopaitis surengė daugiau nei 50 personalinių tapybos parodų Klaipėdoje, Palangoje, Kaune, Šilutėje, Plungėje, Kretingoje, Vilniuje, dalyvavo parodose užsienyje – jo darbai buvo eksponuojami Rusijoje ir Japonijoje. Dailininkė dalyvavo pleneruose Druskininkuose, Ignalinoje, Nidoje. Nuo 2002 m. – Žemaitijos dailininkų sąjungos narys. Pasaulinių žemaičių dailės parodų Plungėje nuolatinė dalyvė. 2009 metais jam suteiktas menininko vardas.
Dailininko A. V. Krishtopaičio darbai kalba kaip dialogas tarp kūrybinio šaltinio ir jį perteikiančio menininko. Kaip pabrėžia pats menininkas, jam nereikia išgalvotų peizažų, egzotiškų vietų. Atviro proto menininkas, leidžiantis suvokti visus impulsus, sklindančius iš aplinkos, priima ateinantį jausmą, atmintį, simbolį. Būdamas puikus klausytojas ir pašnekovas, gaunamą „žinią“ padėjo ant drobės. Visuose paveiksluose vyksta magiškas dialogas – liežuvio pakreipimo kryptis lieka už širmos iki paskutinio potėpio. Menininkas atskleidžia save: pradėdamas tapyti niekada nežino, kas galiausiai išeis, ką pamatysime ant drobės. Ranka, paklusdama mintims ir vidinei intuicijai, nukreipia patį teptuką. Svarbiausia, kad darbas būtų holistinis ir harmoningas. Spalvų kontrastai, potėpių intensyvumas veikia kaip pajūrio vėjo gūsiai.
Parodos autorės tapyba ekspresyvi, nenuspėjama, nevienalytė. A. V. Krishtopaičio tapyba paremta virpančia spalvine raiška. Kitų kūrėjų kontekste tapytojas nesiekia ir nesistengia įgyti konkretaus piešinio – tai jo piešinys, nuolatinis bendrų taškų ieškojimas. A. V. Krishtopaitis pabrėžia: „Man neįdomu būti atpažįstamam kiekviename paveiksle, neįdomu turėti raštą. Atvirkščiai, ieškau naujų išraiškos formų, naujų spalvų. Žmogus turi keistis, ieškoti…“
Šiuo metu Žemaičių dailės muziejuje eksponuojami 37 dailininko paveikslai. Paveikslų temos labai įvairios: peizažai, portretai, natiurmortai, abstrakčios kompozicijos, teminiai paveikslai.
“V. Krishtopaičio kūryba – tai kvietimas prieš ateinantį pastelinių spalvų sezoną gyvenimą praturtinti spalvomis ir energija.”
Antanas Virginijus Krishtopaitis – kūrybingas ir intensyviai dirbantis menininkas.
2022 m. vasario 23 d. Žiniasklaida24
V. Krishtopaitis gimė 1948 m. Spalio 15 d., Klaipėdos rajone, Trushelių kaime. Klaipėda, kur ją nuolat supa jūros ir pušų peizažai, tebegyvena. Nenuostabu, kad gamta yra nuolatinis kūrybiškumo šaltinis. Mokėsi Klaipėdos politechnikos institute. Studijų kryptis anaiptol nebuvo meninio pobūdžio, tačiau būtent tada gimė impulsas kūrybai. Tapyti pradėjo 1962 m., būdamas šešiolikos. Nepaisant šeimos kritikos, abstrakti tapyba čiabuviui atrodė keista, tačiau dialogas su vaizduojamais subjektais buvo stipresnis.
1968–1974 m. gyveno ir dirbo Latvijoje, lankė piešimo, tapybos ir kompozicijos kursus Dailės akademijoje (dabar Ryga), tam skyrė savaitgalius ir atostogas, savarankiškai studijavo meną. Taip jis sustiprėjo kūryboje, nuo 1978 m. pradėjo dalyvauti parodose ir nesiliauja iki šiol.
Į Klaipėdą grįžo 1974 m. ir aktyviai užsiima menine veikla. A. V. Krishtopaitis surengė daugiau nei 50 personalinių tapybos parodų Klaipėdoje, Palangoje, Kaune, Šilutėje, Plungėje, Kretingoje, Vilniuje, dalyvavo parodose užsienyje – jo darbai buvo eksponuojami Rusijoje ir Japonijoje. Dailininkė dalyvavo pleneruose Druskininkuose, Ignalinoje, Nidoje. Nuo 2002 m. – Žemaitijos dailininkų sąjungos narys. Pasaulinių žemaičių dailės parodų Plungėje nuolatinė dalyvė. 2009 metais jam suteiktas menininko vardas.
Dailininko A. V. Krishtopaičio darbai kalba kaip dialogas tarp kūrybinio šaltinio ir jį perteikiančio menininko. Kaip pabrėžia pats menininkas, jam nereikia išgalvotų peizažų, egzotiškų vietų. Atviro proto menininkas, leidžiantis suvokti visus impulsus, sklindančius iš aplinkos, priima ateinantį jausmą, atmintį, simbolį. Būdamas puikus klausytojas ir pašnekovas, gaunamą „žinią“ padėjo ant drobės. Visuose paveiksluose vyksta magiškas dialogas – liežuvio pakreipimo kryptis lieka už širmos iki paskutinio potėpio. Menininkas atskleidžia save: pradėdamas tapyti niekada nežino, kas galiausiai išeis, ką pamatysime ant drobės. Ranka, paklusdama mintims ir vidinei intuicijai, nukreipia patį teptuką. Svarbiausia, kad darbas būtų holistinis ir harmoningas. Spalvų kontrastai, potėpių intensyvumas veikia kaip pajūrio vėjo gūsiai.
Parodos autorės tapyba ekspresyvi, nenuspėjama, nevienalytė. A. V. Krishtopaičio tapyba paremta virpančia spalvine raiška. Kitų kūrėjų kontekste tapytojas nesiekia ir nesistengia įgyti konkretaus piešinio – tai jo piešinys, nuolatinis bendrų taškų ieškojimas. A. V. Krishtopaitis pabrėžia: „Man neįdomu būti atpažįstamam kiekviename paveiksle, neįdomu turėti raštą. Atvirkščiai, ieškau naujų išraiškos formų, naujų spalvų. Žmogus turi keistis, ieškoti…“
Šiuo metu Žemaičių dailės muziejuje eksponuojami 37 dailininko paveikslai. Paveikslų temos labai įvairios: peizažai, portretai, natiurmortai, abstrakčios kompozicijos, teminiai paveikslai.
“V. Krishtopaičio kūryba – tai kvietimas prieš ateinantį pastelinių spalvų sezoną gyvenimą praturtinti spalvomis ir energija.”
Mūsų misija
Mission & values
Su pertraukomis tapau nuo šešiolikos metų. Esu tapęs aliejumi, pastele, tačiau šiuo metu tapau tik akrilu. Spalvomis išreiškiu pasąmonės vingius. Pradėdamas darbą nuo materialaus, vedu iki abstrakcijos, o po to vėl išnyru lyg nardytojas ir materializuoju piešinį, tik kitame lygmenyje.
Įkvėpimo semiuosi iš gamtos. Dažnai pradedu nuo gamtos, paskui interpretuoju ir pridedu filosofinio gylio. Moteris ir žmogus man taip pat yra gamtos dalis. Mano paveikslai energetiškai aktyvūs ir dažniausiai veikia pozityviai.
Nesu orientuotas vien į pardavimą, greitą darbą ar uždarbį. Tapymas man — dvasinis gyvenimas, perėjimas į kitą būseną, kur galiu užmiršti žemiškas realijas.
Mūsų istorija
Trajectory
Aš esu Antanas Virginijus Krištopaitis. Gimiau 1948 m., Klaipėdos rajone.
1968 m. baigiau tuometinį Klaipėdos politechnikumą. Nuo 1968 iki 1974 m. gyvenau ir dirbau Rygoje, tuo pat metu lankiau Latvijos dailės akademijos piešimo, tapybos ir kompozicijos kursus. Nuo 1974 m. užsiimu aktyvia menine veikla Lietuvoje. Esu surengęs apie 50 asmeninių parodų Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Japonijoje. 2009 m. Lietuvos kultūros ministerija suteikė man meno kūrėjo vardą.
Our Mission
Mission & values
Su pertraukomis tapau nuo šešiolikos metų. Esu tapęs aliejumi, pastele, tačiau šiuo metu tapau tik akrilu. Spalvomis išreiškiu pasąmonės vingius. Pradėdamas darbą nuo materialaus, vedu iki abstrakcijos, o po to vėl išnyru lyg nardytojas ir materializuoju piešinį, tik kitame lygmenyje.
Įkvėpimo semiuosi iš gamtos. Dažnai pradedu nuo gamtos, paskui interpretuoju ir pridedu filosofinio gylio. Moteris ir žmogus man taip pat yra gamtos dalis. Mano paveikslai energetiškai aktyvūs ir dažniausiai veikia pozityviai.
Nesu orientuotas vien į pardavimą, greitą darbą ar uždarbį. Tapymas man — dvasinis gyvenimas, perėjimas į kitą būseną, kur galiu užmiršti žemiškas realijas.
Our History
Trajectory
Aš esu Antanas Virginijus Krištopaitis. Gimiau 1948 m., Klaipėdos rajone.
1968 m. baigiau tuometinį Klaipėdos politechnikumą. Nuo 1968 iki 1974 m. gyvenau ir dirbau Rygoje, tuo pat metu lankiau Latvijos dailės akademijos piešimo, tapybos ir kompozicijos kursus. Nuo 1974 m. užsiimu aktyvia menine veikla Lietuvoje. Esu surengęs apie 50 asmeninių parodų Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Japonijoje. 2009 m. Lietuvos kultūros ministerija suteikė man meno kūrėjo vardą.
